2011 m. spalio 23 d.
ÞAGARËJE
ðvenèiamos Vilniaus vyskupo Julijono Steponavièiaus
100-osios gimimo metinës

 
Maloniai yra kvieèiami Lietuvos Katalikø Baþnyèios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdþios atstovai dalyvauti ðiame minëjime.
Renginys tiesiogiai bus transliuojamas per „Marijos“ radijà.

PROGRAMA

12.00 val. Šv. Miðios Þagarës Šv. apaðt. Petro ir Povilo parapijos baþnyèioje.
Giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos grigaliðkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, Vilniaus Bernardinø baþnyèios choras "Vox Clara", Paneveþio Senamiesèio baþnyèios choras "Vox Laetitiae" ir Klaipëdos Marijos Taikos Karalienës baþnyèios grigaliðkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitø miestø chorai.

13.30 val. Akmeninio Rûpintojëlio koplystulpio paðventinimas baþnyèios ðventoriuje.

14.00 val. Meninës kompozicijos ir filmo pristatymas Þagarës kultûros centre.

15.00 val. Þvakuèiø uþdegimas prie namo, P. Aviþonio g. 5, kuriame 28 metus gyveno Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavièius.

________________________

Šiemet Þagarës ðv. apaðt. Petro ir Povilo parapijoje minime arkivyskupo Julijono Steponavièiaus gimimo 100-àsias, kunigystës ðventimø 75-àsias, iðtrëmimo á Þagaræ 50-àsias ir iðkeliavimo amþinybën – 20-àsias metines.

Graþios ir prasmingos J. E. Telðiø vysk. Jono Borutos SJ mintys apie arkivyskupà Julijonà Steponavièiø (1911-1936-1955-1991).

„Kiekvieno þmogaus gyvenimas – dviejø skirtingø plotmiø sankirta: laiko ir amþinybës. Þemiðkasis gyvenimas vertingas tiek, kiek praeinanèio laiko tëkmëje iðsiskleidþia amþinosios, nenunykstanèios su laiko madomis ir vëjais, nesikeièianèios vertybës, dieviðkosios tiesos turinys. Laiko ir amþinybës sankirta daugelio didþiø asmenybiø likime daþnai yra dramatiðka, kaip ir kiekvieno amþiaus istorija: bûna ir dideliø, ir smulkiø dramø, kurios kaip mozaikos akmenëliai sudaro vieno ar kito ðimtmeèio istorijos ávairovæ. Amþiø Vieðpats leidþia vienai kitai asmenybei tapti tarsi epochos simboliu tautos ar vietinës Baþnyèios istorijoje.<...> Savaime kyla klausimas, kas ið XX a. baþnyèios veikëjø galëtø bûti Baþnyèios Lietuvoje ðio amþiaus nueito kelio simbolis? <...> Arkivyskupo Julijono Steponavièiaus gyvenimo kelias atspindi mûsø tautos ir Lietuvos Baþnyèios nueità kelià per visà XX a. <...> 1961 m. iðtremtas á ðiaurës Lietuvos uþkampá – Þagaræ ir ið ten savo nenuolaidþia laikysena, patarimais, pritarimu, malda ir auka lydëjo iðtikimøjø Baþnyèios vaikø pastangas iðsaugoti katalikø tikëjimà gyvà þmoniø sielose, iðkovoti Baþnyèiai ir tikëjimui laisvæ“.

(J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavièius (1911-1936-1955-1991) //
Lietuviø katalikø mokslo akademijos metraðtis. - T. 19. P. 616.).

TRUMPA ARKIVYSKUPO JULIJONO STEPONAVIÈIAUS BIOGRAFIJA

Gimë 1911 m. spalio 18 d. Miciûnø kaime, Gervëèiø parapijoje, dabartinëje Baltarusijoje.

Baigæs Vilniaus Vytauto Didþiojo gimnazijà, 1930 m. ástojo á Vilniaus kunigø seminarijà. Apgynæs teologijos magistro laipsniu mokslo darbà, 1936 m. áðventintas kunigu. Nuo 1939 m. dirbo klebonu Palûðëje, Naujajame Daugëliðkyje, Adutiðkyje. 1955 m. popieþiui Pijui XII nominavus já tituliniu Antarados vyskupu ir vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru, koncekruojamas vyskupu. Persikëlë gyventi á Vilniø.

1958 m. mirus vyskupui Kazimierui Paltarokui, pradëjo vykdyti apaðtaliðkojo administratoriaus pareigas.
Atsisakæs paklusti sovietø valdþios reikalavimams uþdrausti jaunimui dalyvauti baþnytinëje veikloje, 1961 m. iðtremtas á Þagaræ.

1988 m. gruodþio 28 d., sugráþus ið tremties Þagarëje, leista eiti Vilniaus arkivyskupijos administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popieþius Jonas Paulius II pakëlë arkivyskupu ir paskyrë Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Arkivyskupas Julijonas Steponavièius mirë Vilniuje 1991 m. birþelio 18 dienà.

Palaidotas Vilniaus arkikatedros bazilikos tremtiniø koplyèioje.

1999 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus po mirties vyskupà Julijonà Steponavièiø apdovanojo Vyèio Kryþiaus ordinu ir Komandoro didþiuoju kryþiumi.

Informacijà parengë kun. Marius DYGLYS, Þagarës parapijø klebonas